pašluostyti

pašluostyti
pašlúostyti tr. K, Š, Rtr, KŽ; R40, MŽ54, N 1. kuo nors braukant pavalyti: Pašlúostyti indus NdŽ. Grindys nešvarios, pašlúostyk Trk. Morkuvienė kyštelėjo nosį prie vieno lango, prie kito, dar stiklą pašluostė, kad geriau matytųsi J.Paukš. Pavasarį tokį šiaudinį [aulį] veikai ir lengvai gali pašluostyti, bet su mediniu daug darbo turėsi S.Dauk. Dėdė nebelaukia, kol visi galvijai atsikels, pakelia trimitą, pašluosto delnu tą vietą, kur pūsti reikia ir – try try try! rš. Stalą nušluostei, pastalę užmiršai pašlúostyti Vkš. Motriška turì šliaužti i šliaužti, nėkas už tavi nepadirbs, nepašlúostys Krš. | refl. tr., intr. NdŽ, Kpč: Skepetos visos purvinos, nėr kuom i rankas pasišlúosto Klt. Kai tik ima šnekėt, ji tuo ima nosinę akims pasišlúostyt Jrb. Skubinau padlagę pasišlúostyt, gal, sakiau, insmiklysiu ir dirbsiu jau Pv. Jei kas pasišluostytų rasa akis, tai praregėtų (ps.) LTR(Mrj). Kėdę pasišlúostyk, kad nebūtų dulkėta DŽ1. | prk.: Tarp savęs pjaunasi kap šunes, tegu sutiks kokį ponaitį, tada pasišlúostę (labai pataikaudami) vaikščioja Dkš. ^ Tavo alga tik pasišluostyt! J.Balt. 2. kuo braukiant pašalinti: Pašlúostyti vandenį NdŽ. Pašlúostyti dulkes NdŽ. 3. šluostant, šluojant pririnkti, prisemti: Sėklai, sakau, ar nepašluostytum aruode kokį gorčių J.Balt. | refl. tr.: Atėjo boba šiengalių pasišlúostyt iš po vežimų Skr. 4. galėti šluostyti: Atėjo vargšė Lukoševičiukė, žiūri – aruodai pašluostomi M.Katk. 5. pratrinti, bet kaip pavalyti (grindis): Ką aš čia velėsiu daug, pašlúosčiau pašlúosčiau kiek Klt. 6. refl. pasitrinti: Išsitepei, su tais kvepalais (skysčiu nuo uodų) pasišlúostei – nei vienas uodas nekerta PnmŽ. 7. šnek. likviduoti, sunaikinti: Galia dar vokytis mumis pašlúostyti, jei negalės patęsti pyliavas Šts. 8. refl. šnek. pabėgti, dingti, išeiti; mirti: Slinkis vaikis mėšlų neiškopė lig vakaro ir pasišlúostė (pabėgo) Šts. Endriejaus rytą ir pasišlúosto (išeina samdiniai) KlvrŽ. Visi seniejai pasišlúostė (išmirė) Rnv. Greičiau iš čia pasišlúostyk (dink)! KlvrŽ. 9. BzF183, KŽ šnek. pavogti, pagrobti: Šimtą rublių pašlúostė, ką te, ką te! Drsk. Daugybę … brangumynų pašluostęs buvo TP1880,52.
◊ bitès (bitìs) pašlúostyti
1. patikrinti, apžiūrėti avilius: Kiekvieną pavasarį bičiuliai rinkdavosi pas vienas kitą „bičių pašluostyti“, t. y. po žiemos patikrinti avilių rš.
2. išimti medų: Taip pat rudinį, bitis pašluosčius, midų ir alų padarius, ragino ir vaišino gaspadorius savo šeimyną S.Dauk.
\ šluostyti; apšluostyti; paapšluostyti; atšluostyti; įšluostyti; iššluostyti; nušluostyti; pašluostyti; peršluostyti; prašluostyti; prišluostyti; sušluostyti; užšluostyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • pašluostyti — pašlúostyti vksm. Stãlas nešvarùs – pašlúostyk …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • peršluostyti — tr. K, NdŽ, KŽ 1. DŽ1 braukant kuo kiek pavalyti, pašluostyti: Dažyto medžio grindys kasdien peršluostomos sausu minkštu skuduru rš. Čia teta ima padėklą, stato ant to stiklelius, liepia juos Barbutei peršluostyt S.Čiurl. | refl. tr. NdŽ:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrinti — aptrìnti, àptrina, aptrynė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; MŽ, LL194 1. N kuo nors kiek patrinti, pabrūžinti: Aptrydavo su tuo akmenaičiu, ir neskaudėdavo smilkminiai Pgg. Karpą reik su silkės akimis aptrinti ir tas akis po ugnies pamesti, tad, sako,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšluostyti — tr. K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ1; SD1104, SD207, Q88, Ch1Jn12,3, Sut, N, LL112,113 1. kuo nors braukant apvalyti: Apšluostyk burną su rankšluosčiu J. Pamirkiau abrūso galą ir sergančiai bobutei rankas ir burną apšluosčiau Vkš. Aprink, apšluostyk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšluostyti — tr. K, Š, Rtr; M 1. KŽ žr. nušluostyti 1: Ana kojas atšluostė, kad nebūtų užskrendusi J. Dabar mano šlapios akys, nematau, reikia atšluostyt Sv. Kas akeles atšluostis? – Sausoja žolelė (d.) Rš. | refl. tr., intr. Š: Atsišluostyk akis, nematai DŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grįžtė — grį̃žtė sf. (2) KI441, Šk, Mrj, Vrb, grįžtė̃ (4) K, J, Rdm, Ml, grįžtė (1) 1. nušukuotų linų ar kanapių susukta kelių saujų pynė: Marti vaikiui grį̃žtę linų davė pančiams J. Iš vienos grį̃žtės linų būna du kuodeliai Gž. Kelias grįžtès nušukuok,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššluostyti — tr. K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; Q55, R43,50, MŽ57,67, Sut, N, M, L 1. Švnč kuo nors braukant išvalyti: Iššuostyk stiklines Š. Apdžiūvę indai iššluostomi rankšluosčiu ar šluoste, kad blizgėtų rš. Iššluosčiau grindis, kad nors prasgerėt (sustiprėčiau)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušluostyti — tr. K, Š, Rtr, KŽ; SD334, H153, R, R5,404, MŽ544, Sut, M, Amb, L, LL117,173,270 1. Ch1Luk7,44, LzŽ kuo nors braukant nuvalyti: Nosį nušluostyti N. Aplaistytas visas stalas; paimk kokį pašluostį ir nušluostyk sausai! NdŽ. Pati rankų nepajudinau,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paapšluostyti — (dial.) Dv žr. apšluostyti 1: Paapšluostė nosis LKKXI221(Eiš). šluostyti; apšluostyti; paapšluostyti; atšluostyti; įšluostyti; iššluostyti; nušluostyti; pašluostyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pabraukti — pabraũkti, ia, pàbraukė 1. intr. pertraukti kuo per ką, brūkštelėti: Vyras pabraukė ranka per susidraikiusius plaukus rš. Vaikeli, ir čia pabraũk šluota, matai, kad nešvaru Lel. ║ tr. braukiant atstumti: Pabraũk į šalį sąšlavas J. Pabraũk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”